Warning: Declaration of tie_mega_menu_walker::start_el(&$output, $item, $depth, $args, $id = 0) should be compatible with Walker_Nav_Menu::start_el(&$output, $item, $depth = 0, $args = NULL, $id = 0) in /home/krasto/domains/krasto.info/public_html/wp-content/themes/jarida2/functions/theme-functions.php on line 0
Rekordininkų ištvermė – bananuose ir šypsenoje | Panevėžio.info
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Rekordininkų ištvermė – bananuose ir šypsenoje

Dviratis gali padėti surasti draugų, sustiprėti fiziškai ir dvasiškai. Dviračiu galima numinti į sveiko ir laimingo gyvenimo kelią. Taip nutiko ir naujiesiems rekordininkams Mariui Puluikiui ir Remigijui Balandžiui, kurie aplink Lietuvą dviračiais apvažiavo per mažiau nei tris paras (66 valandas ir 50 minučių).

Maistas, atvedęs į tikslą
1220 kilometrų įveikti energijos jaunuoliai sėmėsi ne valgydami cepelinus ir kepsnius. Pagrindiniai patiekalai jų kelionės meniu buvo košės, bananai ir razinos. Rekordininkų receptas paprastas: išverda avižinę košę, įdeda razinų, bananų ir plaktuvu paverčia mase, kuri greitai duoda energijos ir yra lengvai virškinama. Antai, lietuviškas cepelinas su mėsa tik išsekina, išbūdamas organizme visą parą. Kelionės metu Marius ir Remigijus valgydavo kas 60 – 70 kilometrų, kartais užkąsdavo tik bananų ir batonėlių, praturtintų mineralais ir vitaminais.

Po rekordo – nauji mitybos įpročiai
Treniruotis naujieji rekordininkai pradėjo likus pusantro mėnesio iki kelionės. Kasdien jie įveikdavo net 800 kilometrų – pavyzdžiui, važiuodavo nuo Klaipėdos iki Ignalinos ir atgal. Mindami aplink Lietuvą Marius ir Remigijus vadovavosi maisto papildų konsultanto Audriaus Šopio patarimais, kurie pritaikomi ir kasdieniame gyvenime. Vaikinų meniu dominavo angliavandeniai. Audrius Šopis patarė atsisakyti baltų miltų, pieno produktų, išskyrus sviestą. Jo teigimu, valgę sportininkams skirtą maistą, Marius ir Remigijus neturėjo jokių problemų nei su virškinimu, nei su ištverme.
Po žygio į Klaipėdą grįžusius rekordininkus  pasitiko draugė Justė su žaliu kokteiliu. Jo sudėtyje visa, kas geriausia: salotos, garšvos, dilgėlės, bananai, kiviai, apelsinai, vanduo. Viskas buvo suplakta plaktuvu, o nuostabų skonį ir atgaivą jo paragavus vaikinai prisimena dar šiandien.
Ir po rekordinės kelionės jie toliau maitinosi kaip sportininkai. Abu vaikinai pripažįsta, jog košė – pats geriausias maistas pusryčiams. Pietauja jie kaskart vis skirtingai, tačiau ypatingą dėmesį teikia šviežiems vaisiams ir daržovėms, kuriuos perka turguje. Kai jų vartojama daugiau, nebūtina per dieną išgerti 2 litrų vandens. Marius po kelionės pajuto, jog nori lengvesnio maisto, o aliejuje kepti blynai jam nebetinka.

Du litrai ledų – ne į sveikatą
Remigijus pripažįsta, jog ledai nėra įtraukti į sveiko maisto piramidę, tačiau jie jam suteikia laimės, todėl išlieka skaniausiu vakarienės variantu. Jis žino – jeigu kažką mėgsti, nevenk, nes gauti emocinį pasitenkinimą naudingiau negu varžyti save. Kartą Remigijus suvalgė net du litrus ledų, po kurių dvi dienas jautėsi tarsi gavęs nuodų, tačiau ir tai jis įvardija kaip pozityvų įvykį, leidžiantį suprasti, jog kraštutinumai nėra į sveikatą.

Trykšta optimizmu
„Vienas iš dalykų, lemiančių laimingą gyvenimą, yra pozityvios mintys apie save ir kitus“ – įsitikinęs Marius. Tiek jis, tiek Remigijus domisi sėkmingų žmonių istorijomis, skaito knygas, lanko seminarus. Džimas Ronas – mėgstamiausias jų sėkmės mokytojas bei verslo filosofas, iš kurio išmoko, jog „rezultatai yra žaidimo pavadinimas“. Svarbiausia taikyti turimas žinias, siekiant išpildyti savo svajones ir tikslus.

Juokas – energijos šaltinis
Marius nuo pat pradžių ne tik tikėjo, kad kelionė pavyks, jis netgi naktimis užsimerkęs matydavo save sėkmingai važiuojantį keliu. Dabar jis mano, kad realybėje viskas klostėsi dar puikiau nei jo vaizduotėje. O sukauptas žinias taikyti išties reikėjo, ypač kelionės pabaigoje, nusprendus vietoj valgio ar miego numinti dar daugiau kilometrų. „Atsikėlus po pusantros valandos miego, esant prastos būklės, staiga prisimename, kad reikia juoktis. Sunku – lauke šlapia, šalta, o mes juokiamės pusę valandos, kol išties pasidaro linksma, atsiranda jėgų,“ – prisimena Remigijus. „Arba nusiteikdavome, kad minsime tik 30 kilometrų, iki artimiausio kaimo, o ne 200 kilometrų. Paskui mąstydavome, kad tiesiog reikia važiuoti toliau, nes nėra kito pasirinkimo,“ – priduria Marius.

Į kelią – tik su geru draugu
Rekordas nebūtų sumuštas ir be draugystės bei geros muzikos. Vaikinai puikiai vienas kitą supranta – žino, kada patylėti ir klausytis tik muzikos grotuvo, žino, kada kalbėti ir kaip prajuokinti. Kiekvienais metais Marius ir Remigijus planuoja įvykdyti po didesnį projektą. Jie neapsiriboja vien dviračiais ir artimiausią kelionę numato autostopu į Graikiją.

Vienintelis rūpestis – merginos
Marius ir Remigijus žvaigždžių liga nesusirgo. Kaip jie patys sako, iš kitų žmonių išsiskiria tik tuo, kad šiek tiek daugiau valgo bananų, daugiau važinėjasi dviračiais ir per daug nekalba apie rūpesčius. Remigijus juokauja, kad vienintelis rūpestis – tai nuspręsti su kuria mergina praleisti vakarą.  O galiausiai vaikinai daro tokią išvadą: „Sėkmė palieka pėdsakus. Visi gali pasiekti rekordą, tiesiog reikia daryti tai, ką darėme mes.“

 

Gintarė Valuckytė

Klaipėdos.info korespondentė

 

 

 


123456