Pastaruoju metu profesinio mokymo autoritetas visuomenėje išaugo. Jaunas žmogus, net ir baigęs studijas universitete ar kolegijoje, renkasi darbo rinkai reikalingas amatų profesijas. Lietuvoje vis daugėja specialistų, turinčių tiek profesines, tiek aukštojo mokslo kompetencijas – žmogus, įgijęs darbo rinkoje paklausią profesiją, gali greičiau susirasti darbą ir uždirbti daugiau už teorines žinias universitete įgijusi jaunuolį – šiandien šimtai universitetus bei kolegijas baigusių absolventų prašo darbo biržos pagalbos.
Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas nuolatos auga. Šiandien Lietuvoje yra 69 profesinės mokyklos, 5 darbo rinkos mokymo centrai bei 260 kitų profesinio mokymo teikėjų (įvairios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės ir kt.), kurie turi licencijas vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas. Profesinio mokymo įstaigos siūlo apie 480 įvairių pirminio profesinio mokymo programų (kurias gali rinktis žmonės, neturintys profesinės kvalifikacijos, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo. Pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą galima įgyti kartu su profesija). Profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 tūkst. jaunuolių, apie 10 proc. baigusiųjų profesines mokyklas stoja į aukštąsias mokyklas.
Neretai profesinis mokymas yra nepelnytai nuvertinamas, nes dažnas žmogus vadovaujasi visuomenėje įsigalėjusiais stereotipais. Net ir vaikai teigia, kad profesinės mokyklos juos gąsdina, nors net gerai nežino, kaip šis mokymas vyksta. Profesinį mokymą sudaro pirminis profesinis mokymas, skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir tęstinis profesinis mokymas, skirtas pirmąją kvalifikaciją jau turintiems asmenims, siekiantiems ją tobulinti ar įgyti kitą. Be to, tęstinis profesinis mokymas skirtas asmenims, kurie nori įgyti kompetenciją, reikalingą įstatymais reglamentuojamą darbą ar funkciją atlikti. Skiriamas formalusis ir neformalusis profesinis mokymas. Formalusis profesinis mokymas – tai mokymas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos formaliojo profesinio mokymo programos. Formaliojo profesinio mokymo programa skirta norintiems įgyti kvalifikaciją, įtrauktą į Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą. Baigus šią mokymo programą, įgyjamas valstybės pripažįstamas diplomas arba pažymėjimas (kvalifikacijos pažymėjimas, profesinio mokymo pažymėjimas ar kitas kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentas). Neformalusis profesinis mokymas – tai mokymas, kurio programų rengimui reikalavimus nustato programą užsakanti arba ją finansuojanti institucija. Baigus šį mokymą neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Ši programa skirta asmenims, norintiems įgyti tam tikrą kompetenciją arba ją tobulinti.
Lietuvoje siūlomas keturios profesinio mokymo programos: pagrindinio išsilavinimo neturintiems; turintiems pagrindinį išsilavinimą; turintiems vidurinį išsilavinimą arba išklausiusiems vidurinio ugdymo programą; norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją arba papildomą profesinę kvalifikaciją (saugusiųjų profesinis mokymas). Į pirminio profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys nuo 14 metų, o į tęstinio – nuo 18 m. Stojant į profesinio mokymo įstaigas, pirmumo teisę turi našlaičiai ir vaikai, kurių mokymosi rezultatai yra aukšti. Asmenys, stojantys į profesines mokyklas, dokumentų priėmimo komisijai turi pateikti prašymą, kuriame nurodoma pasirinkta profesinio mokymo ar bendrojo lavinimo programa, mokymosi pasiekimus įteisinančius dokumentus, sveikatos pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad stojantysis gali mokytis pagal pasirinktą programą. Specialiųjų poreikių asmenys turi pateikti pedagoginių ir psichologinių tarnybų pažymas, kurios padės pritaikyti programas pagal individualius poreikius.
Dar ir šiomis dienomis tėvai neretai gąsdina vaikus profesinėmis mokyklomis, vis dėlto profesinis mokymas smarkiai populiarėja. Pagaliau atsiranda balansas tarp besimokančiųjų universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Didesnį stojančiųjų į profesines mokyklas skaičių lemia aukštojo mokslo reforma – jaunuolis, įgijęs specialybę profesinėje mokykloje, stodamas į tą pačią specialybę kolegijoje gauna du papildomus balus, o stodamas į tą pačią specialybę universitete – vieną balą.
Lietuvos darbo birža teigia, kad baigus profesinį mokymą, didžiausią galimybę įsidarbinti turi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, padavėjai, pardavėjai, betonuotojai, barmenai, metalo apdirbimo staklių operatoriai, o mažiausią – automobilinio krautuvo vairuotojai, degalinių operatoriai, floristai, staliai, kirpėjai, manikiūrininkai, kosmetologai. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Lietuvoje labai trūksta inžinerines profesijas pasirinkusių žmonių – inžinieriai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vis dėlto jaunuolis, nusprendęs mokytis profesinėje mokykloje, turėtų prisiminti, kad jei jis sieks užsibrėžto tikslo, visos mokymosi sritys bus pelningos. Neretai profesinių žinių įgiję mokiniai steigia savo verslus ir nepatiria samdomo darbuotojo dalios. Įgydami specialybę, moksleiviai pirmiausia turėtų atsižvelgti į savo sugebėjimus ir pomėgius, turėti ateities viziją ir kryptingai siekti tikslo.
Šiandien didžiausia problema, su kuria susiduria profesinis mokymas, yra ne šio mokymo kokybė (apie kurią diskutuojama vis rečiau), bet profesinio mokymo įvaizdis. Profesinėje mokykloje įgytos žinios daugeliui atrodo nereiškmingos, liudijančios žmogaus protinius sutrikimus – visuomenėje vis dar gajus stereotipas, teigiantis, kad profesines mokyklas renkasi negabūs ir nemotyvuoti jaunuoliai. Tačiau daugelyje Europos Sąjungos šalių profesinis mokymas yra ne tik vertinamas, bet ir skatinamas. Žmogus, turintis specialybę bei teorinių ir praktinių žinių, nesunkiai randa gerą darbą, kuriame gauna padorų atlygį. Dažnas jaunuolis nepagalvoja, kad kvalifikuotas ir patyręs šaltkalvis darbo rinkoje gali būti vertinamas labiau už neperspektyvius mokslus įgijusį absolventą.
Panevėžio.info
