Įspūdingu keleivių ir skrydžių augimu besidžiaugiantiems Lietuvos oro uostams šių metų vasaris taip pat netapo išimtimi. Lyginant su paskutiniuoju 2016 m. žiemos mėnesiu, šiemet šalyje buvo aptarnauta beveik 15 proc. daugiau keleivių, o skrydžių skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu. Iš viso vasario mėnesį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 325 tūkst. keleivių ir beveik 3700 skrydžių.
Skandinavijos trauka
Pradedant Reikjaviku, baigiant Nica ir Grenobliu – 2017 m. vasarį, skirtingai nei prieš metus, keleiviai iš Vilniaus oro uosto galėjo išbandyti net aštuonias naujas skrydžių kryptis. Platesnė skrydžių iš sostinės geografija lėmė, kad šių metų vasarį buvo aptarnauta beveik 30 tūkst. daugiau klientų. Iš viso Vilniaus oro uoste keleivių skaičius praėjusį mėnesį viršijo 255 tūkst.
Kaip teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, vasarį iš Vilniaus oro uosto tradiciškai daugiausiai keliaujančiųjų buvo į Londono Lutono oro uostą. Į populiariausių krypčių trejetą taip pat pateko ir Frankfurtas bei Oslas. Skrendančiųjų pastarąja kryptimi šių metų vasarį daugiau nei 8 tūkstančiais daugiau negu pernai. Viena iš keleivių srauto į Norvegijos sostinę augimo priežasčių – kasdien žemų sąnaudų skrydžių aviakompanijos „Ryanair“ vykdomi skrydžiai į pagrindinį Oslo Gardermoeno oro uostą
„Matome, kad vis didesnio populiarumo sulaukia skrydžiai į Šiaurės šalis. Lyginant su praėjusių metų vasariu, padidėjo ne tik Oslo krypties keleivių skaičius. Maršrutai iš Vilniaus į Taliną bei Stokholmą taip pat sulaukė 5 tūkst. daugiau keleivių“, – sakė G. Almantas.
Palanga – tarp greičiausiai augančiųjų Europoje
2017 m. vasarį net ketvirtadaliu, kone iki 600, išaugo ir skrydžių iš Kauno oro uosto kiekis. Antri pagal dydį šalies oro vartai taip pat aptarnavo 11 proc. daugiau – t.y. daugiau nei 54 tūkst. keleivių. Anot G. Almanto, tokius rodiklius didele dalimi lėmė keturios rudenį iš Vilniaus į Kauną perkeltos aviakompanijos „Wizz Air“ skrydžių kryptys – Bergenas, Eindhovenas, Stavangeris ir Alesundas.
Įspūdingus augimo šuolius vasarį ir toliau demonstravo Palangos oro uostas. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, sausį su beveik 82 proc. siekusiu keleivių prieaugiu jis pateko į sparčiausiai augusių Europos oro uostų, aptarnaujančių iki 5 mln. keleivių, penketuką. Vasarį Palangos oro uosto keleivių skaičius peržengė 16 tūkst. ribą.
„Šiųmetį vasarį, skirtingai nei praėjusiais metais, iš Palangos jau buvo vykdomi aviakompanijų „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžiai į Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus. Jie greitai ir tapo pačiomis mėgstamiausiomis keleivių kryptimis iš Lietuvos pajūrio“, – vasario mėnesio rezultatus Palangos oro uoste komentavo G. Almantas. Jis pridėjo, kad šalies vakarų gyventojai jau kovo pabaigoje sulauks dar vieno skrydžio į Didžiąją Britaniją – maršrutu Palanga-Glazgas pradės skraidyti oro linijų bendrovė „Ryanair“.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 59 kryptimis į 50 miestų 26 šalyse. Lietuvos pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
