Įsibėgėja Lietuvos kultūros tarybos remiamas ir Nacionalinės filharmonijos vykdomas edukacinis projektas „Muzikos enciklopedija gyvai”. Šalies miestuose ir miesteliuose surengta jau dvylika koncertų, prieš akis – dar beveik pusantro karto tiek.
Kaip sudaromas šių koncertų repertuaras, kokius klausimus dažniausiai užduoda publika ir kokių sulaukiama reakcijų – visa tai atskleidžia projekte itin aktyviai dalyvaujantys dirigentas Modestas Barkauskas bei vienas iš daugelio atlikėjų – „Kristupo” kvinteto vadovas, fleitininkas Giedrius Gelgotas.
Jų teigimu, dažnai edukacinių koncertų struktūra gana panaši. Atliekami santykinai neilgi kūriniai, tarp jų papasakojama apie šių kūrinių autorius, skambėjusius instrumentus, publikai suteikiama galimybė užduoti rūpimus klausimus.
„Sudarydami edukacinę mūsų kolektyvo programą stengiamės parinkti kūrinius, leidžiančius geriausiai pristatyti kvintetą sudarančius instrumentus. Tad klausytojai gali išgirsti puikiomis pučiamųjų instrumentų solo partijomis pasižyminčius kūrinius – nuo Mocarto iki Morikonės”, – sako „Kristupo” kvinteto vadovas.
Pasak G. Gelgoto, žmones ypač domina muzikos instrumentų istorija, sandara bei įvairios pikantiškos detalės. „Štai moksleiviams didelį įspūdį palieka faktas, kad fleitos istorija siekia daugiau kaip 30000 metų, ir tai, kad šiais laikais ji dažniausiai gaminama iš sidabro”, – pasakoja muzikantas.
„Vienas iš dažnų klausimų, kuriuos edukacinių koncertų metu man užduoda žmonės – kodėl koncerto pradžioje dirigentas spaudžia ranką koncertmeisteriui: ar jie dar nebūna tądien susitikę„ – savo patirtimi dalijasi dirigentas Modestas Barkauskas.
Anot jo, toks klausimas – puiki proga priminti, kad dirigento vaidmenį anksčiau atlikdavo koncertmeisteriai ir jog šis rankos paspaudimas – abipusio vertinimo ir pagarbos ženklas. Tai tarsi įprasminimas fakto, kad geram kūrinio skambesiui itin svarbus sklandus dirigento ir muzikantų bendradarbiavimas.
Per edukacinius koncertus didelis dėmesys skiriamas ir publikos įtraukimui. M. Barkauskas atskleidžia, kad jų metu progą pastovėti prie dirigento pulto turi ir klausytojai. „Trumpai jiems pristatau pagrindinius dirigavimo dėsnius, perduodu batutą – ir orkestras paklūsta jau ne mano mostams”, – šypsosi dirigentas.
G. Gelgoto teigimu, bendraujant su į edukacinį koncertą – atvirą muzikos pamoką – atėjusiais mokiniais svarbu įveikti pradžioje dažnai juntamą jų atsainumą: „Išgirdus skambių melodijų ir įdomių faktų, pirminis moksleivių nusiteikimas greitai pasikeičia ir šie susitikimai dažnai užsitęsia daug ilgiau nei jiems skirta akademinė valanda”.
Muzikantas džiaugiasi projekto sukuriamomis galimybėmis moksleiviams regionuose gyvai susipažinti su muzikos instrumentais, išgirsti klasikinės muzikos. „Mes apie tai pasakojame kaip apie savo kasdienybę ir darbą, galiausiai – meną, kurį skleidžiame. Paprastas, šiltas, betarpiškas bendravimas padeda įveikti pirminį skepsį ir sudominti jaunimą klasikine muzika”, – sako jis.
M. Barkauskas įsitikinęs, kad šis projektas atlieka tam tikrą edukacinę misiją: „Regionuose gyvenanti vyresnė publika dažnai neturi galimybių atvykti į didžiuosiuose miestuose vykstančius koncertus. O štai dažnas į šiuos koncertus atėjęs jaunuolis pasirinks studijas didmiesčiuose – galbūt, prisiminę edukacinius susitikimus, jie drąsiau pravers ir Filharmonijos ar kitų kultūros įstaigų duris”.
Projekto „Muzikos enciklopedija gyvai” metu edukacinius koncertus rengia Lietuvos nacionalinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai, „Sostinės vario” bei „Kristupo” kvintetai, Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai, ansamblis „Musica humana” bei kiti kolektyvai. Daugiau informacijos apie edukacinių koncertų vietas ir laikus galima rasti Filharmonijos interneto svetainėje.
Ieva Tamutytė
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Generalinio direktoriaus pavaduotoja
