1.3 C
Panevezys
2024 / 04 / 20

Kiek laiko lietuviai skiria maistui gaminti?

Ar jau skaitėte?

Family of two preparing delicious pasta at kitchen.

Pusryčiams išsivirti kiaušinių ar košės, o gal apsiriboti tik sumuštiniais ir jogurto indeliu. Vakarienei išsikepti vištienos, žuvies ar pasigaminti šviežių daržovių salotų? Ar kada nors skaičiavote, kiek laiko dažniausiai skiriate maisto gaminimui namuose? Aišku viena – lietuviai išties mėgsta gaminti namuose: virtuvėje visai nešeimininkauja mažiau nei 2 % tautiečių.

- Reklama -

Tuo tarpu 26 % žmonių teigia, kad pusryčiams ar vakarienei paruošti skiria mažiau nei pusvalandį, 27 % – daugiau nei valandą, dar ketvirtis respondentų balansuoja tarp 45 min. ir 1 val. Tokius duomenis rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta balandžio viduryje.

Kuo daugiau pajamų, tuo mažiau laiko maisto gamybai

Kuo daugiau pajamų uždirbama, tuo mažiau laiko skiriama maisto gaminimui namuose. Tokias išvadas galima daryti analizuojant apklausos rezultatus. Iki 45 min. pusryčiams, pietums ar vakarienei pagaminti skiria du trečdaliai gyventojų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra 600 Eur arba didesnės. Tiek pat laiko pakanka 60 % respondentų, kurių pajamos nuo 401 iki 600 Eur. Tuo tarpu tiek sąlyginai nedaug laiko virtuvėje praleidžia tik 40 % žmonių, kurių mėnesinės pajamos vienam asmeniui svyruoja tarp 300 iki 400 Eur.

„Gyvenimo tempas nuolat greitėja, maisto paruošimui skiriama vis mažiau laiko. Iš apklausos matome, jog praktiškai kas antras žmogus pusryčiams, pietums ar vakarienei paruošti skiria iki 45 min. Nepaisant to, visuomenės noras tinkamai maitintis, gauti organizmui būtinų medžiagų tik didėja. Reaguojant į tai, keičiasi ir gaminti jau paruošto maisto sudėtis – jis tampa subalansuotas ir aktyviai sportuojantiems, ir tiems, kurie nėra dažni sporto salių lankytojai, tačiau siekia tinkamai maitintis“, – pasakoja Tomas Strumskas, natūralią, greitai paruošiamą vištieną „ChickFit“ gaminančios „Groward Group“ vadovas.

45 minutės – daug ar mažai?

- Reklama -

Vyrų ir moterų gaminimo įpročiai pastebimai skiriasi. Net 42 % vyrų virtuvės ritualams teskiria iki pusvalandžio per dieną, 13 % – vos kelias ar keliolika minučių. Tuo metu net du trečdaliai moterų teigia, kad kasdien gamina ilgiau nei 45 minutes.

Pasak specialistų, atsižvelgus į daugelį veiksnių, skaičiuojama, kad maistui gaminti optimalu skirti valandą, tačiau kai kam ir tai jau ilgas laiko tarpas. „Gaminimui skirtas laikas, ypač darbo dienomis, dažnai sutrumpėja iki 45 minučių, ir tai daugeliui atrodo pakankama trukmė. Kaip rodo apklausa, tiek laiko maisto ruošimui skiria tiek dviejų, tiek keturių asmenų šeima. Užimti, bet kūrybingi žmonės randa įvairiausių būdų, kaip pasigaminti ir greitai, ir kokybiškai“, – sako „Groward Group“ vadovas.

Iki 45 min. maisto gamybai skiria pusė šeimų, kuriose nėra vaikų, 46 % – su viena atžala, 45% – su dviem. Jeigu šeimoje auga trys ar daugiau vaikų, gaminimas dažniausiai užtrunka ilgiau nei valandą (taip atsakė 47 % respondentų). Palyginimui, daugiau nei valandą gamina tik kiek mažiau nei trečdalis šeimų su vienu vaiku.

Mažiausiai laiko praleidžiama sostinės namų virtuvėse

- Reklama -

„Apklausa atskleidžia, kad greičiausiai maistas ruošiamas Vilniuje. Net 64 % vilniečių tam skiria mažiau nei 45 min. Likusiuose keturiuose didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 45 min. skiria pusė, kituose miestuose – 41 % gyventojų. Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis miestiečių dažnai valgo ne namuose, maistą užsisako arba renkasi tokius produktus, kuriuos galima greitai iškepti“, – teigia Tomas Strumskas.

Lietuvos gyventojų apklausą, kurią inicijavo „Groward Group“, balandžio viduryje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras  „Vilmorus“. Apklausti 1002 18 metų ir vyresni žmonės.

 

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

5 patarimai, kaip sumaniau apdrausti savo artimuosius ir turtą

Nors Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi įvairių draudimo rūšių teikiamomis naudomis, „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūros „Norstat“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad turtą esame linkę drausti kur kas dažniau, nei įsigyti gyvybės draudimą ar draudimą...

Netinkamas antibiotikų vartojimas: gydytoja paaiškino, kas gali atsitikti, savavališkai gydantis šiais vaistais

Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą visuomenės sveikatos srityje ir tapo dideliu žingsniu infekcinių ligų gydyme. Visgi, gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie savavališkai nusprendžia gydytis šios rūšies vaistais. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rita...

Kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti siauroje gatvėje

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti. O kartais to padaryti nepavyksta, apgadinamos...

Šalpusnis

Tussilágo arba cachlegon yra lotyniškas šios žolės pavadinimas. Jo lapai, kurie iš išorės yra slidūs, o viduje purūs. Tai astrinių (Asteraceae) šeimos (Compositae) augalas, o pagrindinė jo paskirtis sveikatai - kosuliui malšinti ir kitiems...