fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Draudikai: pavasarį prasideda darbymetis vagims

Vagysčių iš būstų pastaraisiais metais mažėja, tačiau nuo ilgapirščių visoje šalyje kasmet vis dar nukenčia tūkstančiai žmonių. Draudikai teigia pastebintys besikeičiančias tendencijas, iš kurių ryškiausia – sezoniškumas. Vėlyvas ruduo bei žiema 2016–2017 m. vagysčių skaičiumi smarkiai nusileido pavasario ir vasaros mėnesiams.

„Įsitikinimas, kad tamsa – geriausias vagišių draugas, ko gero, nebėra visiškai teisinga. Statistiškai matome, kad vagysčių skaičius išauga šviesiuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą. Tokios tendencijos susijusios su išaugusiu vagišių operatyvumu bei faktu, kad šiltuoju metų laiku namuose praleidžiama kur kas mažiau laiko“, – teigia vienos draudimo bendrovės turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Vagys paskui gyventojus migruoja į priemiesčius

Vilniaus apskrities policijos skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigia, kad dar prieš dešimtmetį, 2008 m., buvo užregistruota per 6000 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, o štai 2016 m. – jau tik 2500.

„Matome, kad gerą dešimtmetį nusikaltimų skaičius mažėja. Tačiau jei 2008 m. ir vėliau dominavo vagystės iš daugiabučių, tai dabar dominuoja vagystės iš statomų namų bei nuosavų gyvenamųjų namų šalia didmiesčių“, – tendencijas komentuoja S. Šemis.

Draudimo statistika šias tendencijas taip pat patvirtina.

„Matome, kad iš tiesų įsilaužimų į butus mažėja, o štai individualių namų savininkai nukenčia vis dažniau. Išimtis – daugiabučių sandėliukai ir rūsiai. Ten vagišiai vis dar laužiasi pakankamai dažnai, o jų grobis būna įvairus – tai ir lengvoji ūkio technika, įvairūs grąžtai, pjūklai, dviračiai, kiti namų apyvokos daiktai, o kartais išneša tik uogienes ir agurkus“, – teigia D. Strazdienė.

Pasak jos, vidutiniai nuostoliai vagystės metu siekia per 700 eurų.

Vieni atidžiai rengiasi, kiti – bando laimę

Vilniaus apskrities policijos skyriaus viršininko teigimu, nusikaltėlius vis dar galima skirstyti į dvi grupes.

„Vieni nusikaltėliai – tai gerai organizuotos grupės, kurios vagia iš prabangiai atrodančių gyvenamųjų namų su išankstiniu pasiruošimu, turima informacija, kad ten tikrai laikomas brangus turtas. Kita nusikaltėlių kategorija yra vagišiai, kurie tiesiog bando laimę. Dažnai tai narkotines medžiagas vartojantys asmenys, ieškantys lengvo greito grobio, nevengiantys apšvarinti ir statybvietes susirenkant viską, ką ten randa vertingo“, – sako S. Šemis.

Draudikų teigimu, nuo lengvo grobio ieškančių vagišių dažnai nukenčia ir vasarnamiai, sodybos, kurios nuo rudens iki pat pavasario būna retai lankomos. Tačiau nuo tokių nuostolių nėra apsaugoti ir nuolat gyvenami būstai.

„Yra pasitaikę atvejų, kai žmogus randa savo namus lyg iššluotus. Būna, kad pasisavinama viskas – nuo vertingų daiktų iki baldų, įmontuojamos buitinės technikos, išneša net dušo kabinas. Tačiau kur kas dažniau vagiami tiesiog brangūs daiktai, technika, ieškoma seifo ar grynųjų pinigų. Itin skaudu, kai netenkama didelę asmeninę vertę turinčių daiktų, kurių vertė ne pinigais matuojama“, – sako D. Strazdienė.

Draudimo bendrovės užsakymu 2017 m. rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vertindami vagysčių nuostolius penkiabalėje sistemoje, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai – vidutiniškai 4,61 balo iš 5-ių. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka naminiai gyvūnai (4,39), mobilieji telefonai (4,30), televizoriai (4,23) bei juvelyriniai dirbiniai (4,23).

Išeitis – saugi kaimynystė

Tvirtos durys, gera spyna ar pakeisti langai, o gal net signalizacija atrodo pakankamas saugumo garantas. Tačiau draudikai pastebi, kad rimtam vagiui, tokios apsaugos priemonės – nedidelė kliūtis.

„Taip, žinoma, gerą spyną išlaužti šiek tiek sunkiau, tačiau tai vis tiek yra tik laiko klausimas. Be to, vagišiams sukirba mintis, kad už gerų durų jų tikėtina laukia ir neblogas grobis. Laikas kartais gali būti tas faktorius, kuris atgrasys nuo įsilaužimo, tačiau vienintelis tikras saugiklis – žmogiškas budrumas ir dėmesys“, – įsitikinusi D. Strazdienė.

Pasak specialistės, bendravimas su kaimynais, perspėjimas, jei ilgesnį laiką išvykstate, taip pat ir dėmesys nepažįstamiems asmenims daugiabučiuose bei nuosavų namų kvartaluose iš tiesų leidžia jaustis kur kas saugiau.

Raimonda Mailaitė
Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

(Visited 6 times, 1 visits today)
123456
<--! Strive kodas --> <--! Strive kodas | Pabaiga -->